TERMINAS

Terminuotos darbo sutarties terminas gali būti nustatytas iki tam tikros kalendorinės datos, tam tikros užduoties įvykdymui arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 68 str. yra įtvirtinta maksimali tokių sutarčių trukmė. Bendroji taisyklė yra, jog maksimalus terminuotos darbo sutarties, taip pat paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendrasis terminas yra dveji metai.

Šios bendrosios taisyklės išimtis yra terminuotos darbo sutartys, kuriomis darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai neesančio darbuotojo darbo vietą. Tokios terminuotos darbo sutartis gali būti nustatytos ir ilgesniam laiko tarpui.

DK 68 str. 3 d. taip pat reglamentuojama situacija kai su tuo pačiu darbuotoju paeiliui sudaromas terminuotos darbo sutartys, skirtos skirtingoms darbo funkcijoms atlikti. Tokiu atveju maksimali bendra tokių sutarčių trukmė negali viršyti penkerių metų.

Svarbu pažymėti, kad paeiliui einančiomis terminuotomis darbo sutartimis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis.

Kai yra viršijami DK 68 str. nustatyti maksimalūs terminuotų sutarčių terminai, laikytina, jog su darbuotojų sudaryta neterminuota darbo sutartis, o laikotarpiai  tarp viena po kitos sudarytų terminuotų darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo stažą, tačiau neturi būti apmokami.

TERMINUOTOS SUTARTIES VIRSMAS NETERMINUOTA SUTARTIMI

Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai:

1) darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas;

2) jeigu darbo santykiai faktiškai tęsiasi daugiau kaip vieną darbdavio administracijos darbo dieną suėjus terminui;

3) viršijus aukščiau minėtus, DK 68 str. nustatytus maksimalius tokių sutarčių terminus: 2 metų ar 5 metų terminus.

Praktinių problemų gali sukelti terminuotų darbo sutarčių pasibaigimo reglamentavimas. Kaip ir minėta anksčiau, terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus jos terminui, todėl darbdavys paskutinę termino dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą. To nepadarius ir darbuotojui išdirbus bent vieną dieną daugiau, sutartis tampa neterminuota.

Jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienerius metus, apie darbo sutarties pasibaigimą suėjus terminui darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip trejus metus – ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Pažeidęs šią pareigą, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip už penkias ar dešimt darbo dienų.

AKTUALŪS KLAUSIMAI

Dalinamės atsakymais į klientų dažniausiai užduodamus klausimus, susijusiuas su terminuota darbo sutartimi.

Ar galima atleisti darbuotoją baigiantis terminuotai darbo sutarčiai, kuris turi nedarbingumą?

Taip. Vadovaujantis DK 65 str. 6 d., darbo sutartis su laikinai nedarbingu darbuotoju, dirbančiu pagal terminuotą darbo sutartį, gali būti nutraukta nuo tos dienos, kai sueina terminuotos darbo sutarties terminas.

Gerindamas darbuotojo padėtį, darbdavys gali darbuotojo atleidimo terminą nukelti į pirmą dieną po darbuotojo nedarbingumo ir tai neturėtų būti laikoma DK pažeidimu bei nesąlygotų terminuotos darbo sutarties tapimo neterminuota.

Ar terminuota darbo sutartis suėjus terminui yra tokiomis pačiomis sąlygomis pratęsiama automatiškai?

Ne. Vadovaujantis DK 69 str. 2 d., terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jeigu darbo santykiai faktiškai tęsiasi daugiau kaip vieną darbdavio administracijos darbo dieną suėjus terminui.

Terminuotą sutartį pratęsti galima tik darbuotojui ir darbdaviui dėl to susitarus (terminuotos darbo sutarties pakeitimas, termino pratęsimas).