• Greta Martinkienė

Jau laikas pradėti medijuoti

Updated: Jul 2


“Visi ginčai, kylantys iš šios Sutarties ar susiję su jos vykdymu, sprendžiami derybų keliu. Nepavykus susitarti ginčo sprendimas bet kurios iš Šalių iniciatyva gali būti perduotas spręsti Lietuvos Respublikos teismui, taikant Lietuvos Respublikos teisę.” – taip ar panašiai suformuluotą sutarties punktą esame skaitę visi. Ir iš tiesų – esant sutarties šalių susipriešinimui pamėginti susitarti besiderant yra puikus sprendimas, sutaupantis daug laiko, energijos ir pinigų.

Bet nepamirškime, kad esant ginčui egzistuoja du ego, apie kurių suvaldymą mažai kas galvoja, Šalių tikslas yra bet kokiomis priemonėmis patenkinti savo asmeninį interesą. Tokiais atvejais tikrosios ginčo priežastys lieka kažkur nuotolyje, o ginčas auga, nepasitenkinimas didėja, noras bendradarbiauti absoliučiai išnyksta.


Ir juk ne visuomet vienaip ar kitaip „išsprendę“ ginčą galime šuktelti arrivederci! ir nusigręžti. Yra situacijų, kai reikia tęsti bendradarbiavimą, todėl nuoskaudos, nepasitenkinimas, nepasitikėjimas ir kiti negatyvūs jausmai, kurie lydi žmones po susipriešinimo, yra labai prasti sąjungininkai kokybiškam darbui ar gyvenimui ateityje.


Tad gal laikas į ginčų sprendimą pažvelgti kitaip? Gal laikas pradėti medijuoti?

“esant ginčui egzistuoja du ego, apie kurių suvaldymą mažai kas galvoja, Šalių tikslas yra bet kokiomis priemonėmis patenkinti savo asmeninį interesą. Tokiais atvejais tikrosios ginčo priežastys lieka kažkur nuotolyje, o ginčas auga, nepasitenkinimas didėja, noras bendradarbiauti absoliučiai išnyksta”

Mediacijos gimimas sugrąžina mus į senovės Kiniją bei senovės Japoniją, kur šalių tarpusavio santykiai ir puoselėjamos vertybės skatino mediacijos vystymąsi. Lietuvai įtraukus mediaciją į teisinę sistemą, prasidėjo alternatyvaus ginčų sprendimo ekspansija į skirtingas teisės šakas. Alternatyvių ginčų sprendimo būdų siekiamybė tampa vis populiaresnė, o neteisminiai sprendimai – vis universalesni.

Taikinamasis tarpininkavimas gali būti priimtinas įvairaus pobūdžio ginčuose siekiant susipriešinusiųjų satisfakcijos ir socialinės taikos atkūrimo. Atkuriamojo teisingumo pagalba yra siekiama grąžinti asmenis į būseną, kuri buvo prieš jiems tampant ginčo šalimis: finansiškai, emociškai ir socialiai. Didelis dėmesys skiriamas ginčo tikrosioms priežastims iškelti bei išnagrinėti socialinį jų kontekstą.


Mediacijos procedūra unikali tuo, kad ginčo šalys pačios priima sau tinkamiausią sprendimą, t.y. mediatorius, naudodamasis įvairiomis technikomis, padeda asmenims bendrauti, skatina bendradarbiavimą ir kūrybiškumą, tačiau nėra "teisėjas byloje". Sprendimas nėra primetamas iš šalies, o pasirenkamas pačių asmenų, kaip priimtiniausias visoms medijuojančioms pusėms.


Konfidencialumas taip pat labai svarbi mediacijos sudedamoji dalis. Visi procedūroje dalyvaujantys asmenys yra saistomi konfidencialumo pasižadėjimo, kas reiškia, kad visa informacija, kuri yra atskleidžiama susitikimų metu (su minimaliomis išimtimis) lieka tik tarp ginčo šalių ir mediatoriaus. Konfidencialumas yra užtikrinamas įvairiais teisiniais būdais, pvz. mediatorius negali būti apklausiamas teisme dėl aplinkybių, kurias sužinojo mediacijos metu, o faktai, kurie paaiškėjo medijuojant negali būti įrodymais teisme. Tai sudaro galimybes ginčo šalims jaustis saugiai ir būti maksimaliai atviroms ginčo sprendimo metu.


Daugumai įprastas rungimosi principas teisme apriboja besirungiančius įstatymuose nustatytomis ribomis ir geriausiu galimu atveju gali privesti šalis prie kompromiso. Tačiau panagrinėjus plačiau, kompromisas yra situacija, kai abipusių nuolaidų ir pasiaukojimų dėka yra pasiekiamas priešingų nuomonių ir interesų atstovų susitarimas. Esant kompromisui nei viena iš šalių nesijaučia laimėjusi, nes jaučiamas praradimo kartėlis.


Geriausiai šią situaciją iliustruoja labai paprastas pavyzdys. Įsivaizduokite, kad A ir B kartu užaugino 7 apelsinus. A ir B susipyko ir kiekvienas savo asmeniniams poreikiams patenkinti nori gauti jų kuo daugiau. Kadangi apelsinus A ir B augino drauge, tikėtina, kad teismas apelsinus padalintų lygiomis dalimis: 3,5 apelsino tektų A ir lygiai tokia pati dalis tektų B. Skamba sąžiningai? Pasižiūrėkime iš kitos pusės.

Mediacijos metu A ir B sudaromos visos sąlygos atvirai ir sąžiningai bendrauti. Neformalaus ir savanoriško pokalbio metu su mediatoriaus pagalba paaiškėja, kad A neketina valgyti apelsinų: jam reikalingos tik apelsinų žievelės, kurias A ketina sudžiovinti ir vėliau naudoti kepiniams. A nori gauti visus 7 apelsinus tam, kad galėtų gauti kuo didesnį žievelių kiekį. Kita vertus B visiškai nesirūpina žievelėmis - jam reikalingas pats vaisius, iš kurio bus spaudžiamos sultys, tad B nori visų 7 apelsinų, kad galėtų išspausti kuo daugiau sulčių. Mediacijos metu pačios šalys, išsiaiškinusios tikruosius interesus, priima sprendimą pasidalinti apelsinais taip, kad visi 7 apelsinai tektų B, o visų 7 apelsinų žievelės tektų A. Ar tai kompromisas? Ne - tai vadinamoji win-win (abipusio laimėjimo) situacija. Ar yra pagrindo manyti, kad po tokio pasidalinimo A ir B santykiai bus geresni nei po galimo teismo sprendimo? Neabejotinai!


Žinoma, gyvenime kyla rimtesnių konfliktų, nei apelsinų dalybos, tačiau esame socialinės būtybės, gyvename bei veikiame socialinėje aplinkoje, todėl skatiname visus ieškoti socialiai atsakingų ir švelnių būdų kylantiems ginčams išspręsti.

0 views

KONTAKTAI

greta@martinkiene.lt

+370 672 72878

I. Kanto g. 25 - 401 (4 aukštas), Kaunas 

BENDRAUKIME

©2020 by AD VISUM