Karantinas: išsaugokite darnius verslo ir darbo santykius
Updated: Mar 16, 2020
Pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau užklausų, susijusių su karantino paskelbimu bei to padariniais verslo ar darbo santykiams.
Iš tiesų, karantino tikėtis dar prieš kelias dienas negalėjome, kaip ir nesitikėjome viruso proveržio, kuris baigsis pasauline pandemija. Ir nors visos sutartys yra sudaromos su tikslu užfiksuoti šalių susitarimą bei numatyti šalių atsakomybes, susijusias su sutarties (ne)vykdymu ateityje, turbūt nerasime sutarties, kurioje šalys aptaria savo veiksmus bei pareigas esant karantinui, tad šiuo metu yra labai daug neatsakytų klausimų.
Kaip elgtis? Gal tiesiog nemokėti nuomos? Gal tiesiog neiti į darbą? Gal tiesiog nekelti užsakovui ragelio? Ne ir dar kartą ne! Ignoravimas, slapukavimas, nesąžiningumas ar tyla yra blogiausia, ką jūs galite padaryti.
Šiandiena atneša daug naujų iššūkių, kurių negalime ignoruoti: situacijos pačios neišsispręs. Jų neišspręs nei savivaldybės ar vyriausybė. Kiekvienas yra atsakingas už savo sutartinius įsipareigojimus, ar tai yra darbo sutartis, ar paslaugų teikimo sutartis, ar patalpų nuomos sutartis, tad skatiname nedelsti ir pradėti veikti jau dabar.
Įstatymai numato force majeure aplinkybes bei specialias taisykles sutartinių įsipareigojimų vykdymui pasikeitus aplinkybėms.
Abu šie teisiniai institutai galėtų būti taikomi karantino kontekste, tačiau Civilinis kodeksas nustato labai aiškias sąlygas, kurios turi egzistuoti, kad situacija galėtų būti vertinama force majeure ar CK 6.204 str. rėmuose.
Force majeure – tai neišvengiamos, šalies nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurių nebuvo galima protingai numatyti sutarties sudarymo metu. LR Civilinio kodekso 6.212 str. nustato, kad egzistuojant force majeure situacijai sutartinių įsipareigojimų nevykdymas yra pateisinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs force majeure klausimu ir išskyręs tam tikrus force majeure požymius:
1. aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;
2. dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;
3. šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;
4. šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
Daugeliui atrodo, kad force majeure yra vienintelis teisinis gelbėjimosi ratas, tačiau primename, kad kiekviena situacija yra skirtinga ir mūsų aptariamas karantinas vienuose santykiuose gali būti pripažintas kaip force majeure, o kituose – ne. Kaskart yra vertinamos kiekvieno konkretaus atvejo faktinės aplinkybės.
Jeigu susidariusi situacija laikoma force majeure, sutarties šalis turi teisę sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą tol, kol tęsiasi force majeure situacija. Jeigu force majeure aplinkybės tęsiasi ilgesnį laiką, galimas ir sutarties nutraukimas.
Be to, LR Civilinis kodeksas įpareigoja dėl nenugalimos jėgos nukentėjusią šalį pranešti kitai sutarties šaliai apie šios aplinkybės atsiradimą ir jos įtaką sutarties vykdymui, tad tiesiog nustoti vykdyti savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įsivaizduojant, kad jus pateisins ištarta "force majeure" frazė, jūs negalite.
Beje, apmąstykite, ar jūsų tikrasis siekis yra nevykdyti sutarties ar net ją nutraukti?
Be force majeure dėl paskelbto karantino gali pasireikšti situacija, kai sutarties vykdymas yra įmanomas, bet jis yra suvaržomas, t.y. CK 6.204 str. numato aplinkybes, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą:
1. tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;
2. tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;
3. tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;
4. nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
Kaip ir su force majeure, vienareikšmio atsakymo, ar karantinas bus laikytinas iš esmės pakeičiančiu sutarties šalių pusiausvyrą, nėra ir viskas priklausys nuo gausybės faktinių aplinkybių.
Jeigu jūs vis dėlto norėtumėte naudotis šia įstatymo suteikta sutartinių įsipareigojimų vykdymo išimtimi, jūs privalote kreiptis į kitą šalį prašydama pakeisti sutartį. Atminkite – pats kreipimasis nesuteikia teisės sustabdyti sutarties vykdymo. Tai tiesiog teisėtas pagrindas prašyti kitos šalies nuolaidų vykdant sutartį, tačiau visais atvejais reikės abipusio sutarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
Tiek pastaruoju, tiek force majeure atvejais šalims išlieka teisė, kuria pasinaudoti mes nelinkime, kreiptis į teismą.
Ir vis dėlto, tiek force majeure, tiek CK 6.204 str. institutai yra tik ribotos įstatymų nuostatos. Mes visuomet manome, kad imperatyvios teisės normos gali būti jūsų atspirties taškas, kai esate visiškoje aklavietėje, tačiau visada siūlome asmenims pradėti ne nuo jų. Rekomenduojame pradėti nuo labai paprasto veiksmo – kalbėjimo. Derėkitės su kita šalimi, išsakykite savo nuogąstavimus, savo pagrįstus lūkesčius, savo baimes, savo norą vykdyti sutartį bei išlaikyti užsimezgusius santykius. Kartu ieškokite abiems pusėms priimtiniausių sprendimų, padėkite vieni kitiems juos rasti.
Supraskite – ši situacija nėra eilinė ir visi esame jos įkaitai. Čia ne vieta ir ne laikas piktnaudžiauti teise, nes „įstatymai jus gina“. Čia vieta ir laikas pasireikšti žmogiškam ryšiui ir bendradarbiavimui. Nepamirškite dėl ko visų pirma jūs pradėjote santykį su savo partneriu, klientu, darbuotoju ar darbdaviu. Atsiminkite, kad nesate priešingose barikadų pusėse. Karantinas yra laikinas, bet santykiai ir jūsų reputacija – ilgalaikiai.
Derėkitės! Siūlykite savo sprendimus! Pabandykite įsijausti į kitos šalies situaciją. Jeigu sunku derėtis – rinkitės mediaciją. Mediacija yra universali, neformali, išsauganti konfidencialumą. Jokiu būdu negriaukite to, ką ilgai statėte, o bandykite surėmę pečius išsaugoti tai. Pamatysite – praėjus šiai nepavydėtinai situacijai ir viskam nurimus bendradarbiavimo nauda bus daug kartų didesnė nei išsidraskymas remiantis teisės aktų nuostatomis.
Atsižvelgiant į susiklosčiusią ypatingą situaciją, AD VISUM komanda yra pasirengusi atsakyti į jums kylančius klausimus bei suteikti kitą reikiamą pagalbą ne tik oficialiu "darbo metu". Kreipkitės!
+370 672 72878