• Audronė Baronienė

Moteris ir karjera: patikėti savimi iš naujo

Moteris yra glaudžiai susijusi tiek su motinyste, tiek su šeima. Šventas šeimos institutas mus skatina galvoti apie mylinčias mamas ir jaukų šeimos židinį. Dažnai net nesusimąstome, kad namų puoselėjimas moterims gali tapti stigma ir moterys vardan šeimos židinio priežiūros paaukoja savo asmeninę realizaciją profesinėje bei socialinėje srityse. Iki šiol Lietuvoje vis dar vyrauja lyčių stereotipai, priskiriantys moterims šeimos atsakomybę kaip prioritetinę. Įstatymai leidžia į vaikų auginimo atostogas eiti tėvams ar močiutėms, tačiau tai tik pirmieji nedrąsūs žingsniai, o realus socialinis pokytis dar ateityje.


Moterų grįžimas į darbo rinką po ilgesnės pertraukos yra sudėtinga psichosocialinė ir ekonominė problema. Joms dažnai užklijuojama „ilgalaikės bedarbės“ etikėtė, nepaisant jų darbo namų ūkiuose bei atsakomybių auginant, auklėjant ir visapusiškai prižiūrint vaikus. Visais atvejais po ilgesnės pertraukos grįžti į darbo rinką yra sudėtinga, net ir turint profesiją ir ankstesnę darbo patirtį, nes per laiką „išblunka“ darbiniai įgūdžiai, o svarbiausia - dingsta pasitikėjimas savimi. Kita vertus, greitai besikeičianti visuomenė reikalauja nuolatinės profesinės kvalifikacijos kėlimo. Grįžtančioms į darbą po ilgesnės pertraukos moterims yra svarbus tiek kvalifikacijos kėlimas, tiek patikėjimas savimi, savo kompetencija ir įgyta patirtimi bei savęs atradimas iš naujo suvokiant kokioje veikloje ar darbe jaustųsi gerai ir save realizuojanti.


Vienas iš svarbiausių aspektų pradedant grįžimo į darbo rinką kelią yra psichosocialinė ir profesinė reabilitacija.


Moterys priverstos padaryti pertrauką darbe ir profesinėje veikloje dėl įvairiausių priežasčių: vaikų gimdymo ir priežiūros atostogų, ligonių ir senų žmonių priežiūros, šeimininkavimo namuose, kitų asmeninių priežasčių (pvz.: studijos). Lietuvoje egzituojantis vaiko priežiūros atostogų režimas gali turėti neigiamą poveikį moters karjeros galimybėms, t.y. nustatytas ilgas laikotarpis lyginant su kitomis ES šalimis, per kurį moteris praranda dalį profesinių įgūdžių, o dalinis įsidarbinimas atima jai galimybę gauti socialinio draudimo išmokas, skirtas vaiko priežiūrai. Čia ir atsiranda dilema - karjera ar motinystė. Priversta rinktis moteris dažnai jaučia aplinkos spaudimą: juk ji turi būti ir tobula mama, ir turėti sėkmingą karjerą.


Grįžimas į darbo rinką moterims būna psichologiškai sudėtingas dar ir dėl to, jog jos jaučiasi atitrūkusios nuo darbo rinkos ir susiduria su didžiule konkurencija. Daugelis darbdavių vis dar apie moterį - motiną svarsto kaip apie nepatrauklią darbuotoją, kuri dažnai naudosis biuleteniais vaikų slaugai, kuri darbo metu spręs įvairiais su vaikais susijusias problemas. Tą rodo Lyčių lygybės politikos situacijos tyrimas „Jaunoms moterims sunku grįžti po ilgesnės pertraukos į darbo rinką“, teigiantis, kad šios tikslinės grupės sąlygos 67,9 procentais blogesnės nei vyrų. Didelė darbuotojų pasiūla lemia darbdavių sprendimą mieliau pasirinkti vyrą, nes šeimos problemas tradiciškai Lietuvoje sprendžia moteris, tad darbuotojas vyras yra patrauklesnis pasirinkimas.


Sociologas A.Tereškinas (2008) tyrinėjo Lietuvos vyrų ir moterų užimtumą namuose ir nustatė, kad Lietuvoje egzistuoja konservatyvusis lyčių modelis, padidinantis tradicinio apmokamo ir neapmokamo darbo pasidalijimą tarp lyčių. Moterys jaučia spaudimą laikyti šeimos pareigas svarbesnes ir bent laikinai aukoti savo karjeros galimybes, tuo tarpu vyrai, savo dalyvavimą namų ruošoje suvokia kaip neprivalomą ir laisvai pasirenkamą. Vyro prisidėjimas prie šeimos darbų priklauso nuo jo geranoriškumo.


Realybė ir tokios mokslinių tyrimų išvados yra reikšmingos ir į jas būtina atsižvelgti, kuriant įvairias lyčių lygybės ir ypač moterų, po ilgesnės pertraukos grįžtančių į darbo rinką, strategijas ir praktines metodikas. Kadangi moterys atsiduria įtampoje tarp darbinių ir šeimos atsakomybių realizavimo, konsultantų, socialinių darbuotojų veikla turėtų būti orientuota į individualių poreikių perspektyvą, kurioje būtų padedama suderinti šeimyninius ir darbinius įsipareigojimus, pasidalijant šeimos atsakomybę su vyru ir viešosios sferos teikiamomis paslaugomis. Būtent dėl šios priežasties susibūrusi profesionalų komanda siūlo kompleksinį sprendimą: sudaryti inovatyvų socialinės integracijos modelį ir įgalinti moteris, po ilgesnės pertraukos grįžti į darbo rinką.


Pilnavertę socialinės integracijos modelio programą „PATIKĖTI SAVIMI IŠ NAUJO“ sudaro:


Psichosocialinė reabilitacija – socialinio poveikio priemonių visuma, skatinant asmenų socialinį savarankiškumą, dalyvavimo galimybių didėjimą ir veiklos ribojimo mažėjimą siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime. Patyrę specialistai įvairių emocinių, kūno ar kitokių terapijų būdu tarsi "atrakina" moters vidų ir leidžia iš naujo atrasti savo stiprybes, sudaro sąlygas suvokti, kas yra svarbu, kuri veiklos sritis traukia labiausiai, o svarbiausia - padeda patikėti savo jėgomis.

Profesinė reabilitacija – asmens darbingumo, profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis. Profesinės reabilitacijos paslaugomis siekiama ugdyti ar atkurti asmenų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes.


Suteikiamos šias pagrindines profesinės reabilitacijos paslaugos: profesinis orientavimas, konsultavimas, profesinių gebėjimų įvertinimas, atkūrimas arba naujų išugdymas, pagalba perkvalifikuojant ir pan. Šios paslaugos skirtos asmens darbingumui atkurti ir sudaryti galimybėms įsidarbinti savarankiškai: susikurti sau darbo vietą individualios veiklos pagrindu ar pradėti verslą įkuriant savo įmonę.


Deja, moterys dažniau susiduria su neigiamu vadovų ar kolegų požiūriu į būtinybę derinti darbą ir pareigas šeimoje. Taip pat dėl sunkumų suderinti šeimą ir darbą moterims yra sunkiau pradėti savo verslą. Socialinės integracijos modelio programos vykdytojai konsultuoja galimybių pradėti savo verslą klausimais, asmenims pristatomos verslo formos ir padedama individualiai pasirinkti kiekvienam tinkamiausią, padedama įsteigti įmonę. Asmenys konsultuojami apie galimybes teikti paraiškas Europos Sąjungos ir kitų finansavimo šaltinių paramai gauti. Padedama sudaryti projekto rengimo planą, įvertinamas tinkamumas gauti paramą, teikiamos rekomendacijos dėl projektų pirmumo kriterijų, atsakoma į klientams aktualius klausimus dėl paraiškų paramai gauti vertinimo procedūrų ir terminų, padedama parengti projekto paraišką, verslo planą ir kitus pagal finansavimo aprašą privalomus dokumentus, konsultuojama susijusiais klausimais.


Moterims labai svarbus šeimos, bendraminčių palaikymas ir pasitikėjimas jų gebėjimais, kompetencija bei asmenybe. Psichosocialinės reabilitacijos metu moteris turi atrasti ko iš tiesų nori - būti samdoma darbuotoja, kurti savo verslą, o gal skirti darbui tik kelias valandas per dieną derinant motinystę ir karjerą. Tik laiminga moteris sukurs laimę šeimoje ir galės save pilnai realizuoti tuiek karjeroje, tiek šeimoje, nenuskriaudžiant nei vienos pusės. Laiminga ir teisingai pasirinkusi moteris, patikėjusi savimi iš naujo – mūsų didžiausias siekis.


Visuomet bus žmonių nepriklausomai nuo lyties, kurie skundžiasi socialine neteisybe ir kaltina aplinką dėl savo ribotų pasiekimų. Tačiau tie, kurie ieško galimybių, o ne pasiteisinimų – jų visada suranda. Sėkminga karjera priklauso nuo žmogaus požiūrio ir savybių daug labiau nei nuo lyties ar gyvenamos vietos. Kartais reikia tik pasikalbėti su bendraminčiais kurie išklausys ir nesmerks.


Tikimės, kad šis straipsnis paskatins moteris, kurios nori grįžti į darbo rinką, bet iki šiol abejojo savo galimybėmis, ryžtingai siekti savo tikslo.

36 views0 comments