Nuotolinis darbas yra galimybė asmeniniam augimui

Ne visi žmonės mėgsta staigmenas ir moka greitai prisitaikyti prie naujų aplinkybių bei pakeisti savo įpročius.

Yra sakoma, kad išsiugdyti naują įprotį užtrunka 21 dieną, bet tam reikia noro ir jį lydinčios motyvacijos. Didžiąją gyvenimo dalį mes ugdėmės įprotį dirbti darbe, o ilsėtis namuose, tad daugumai šiuo metu nuotolinis darbas yra nemažas išbandymas.

Pirmomis dienomis darbas iš namų gali skambėti viliojančiai – juk galima šiek tiek ilgiau pamiegoti, įsitaisyti patogiai neišeinant iš namų ir pabūti su namiškiais. Tačiau toks entuziazmas pradeda blėsti po pirmųjų dienų, nes ateina suvokimas, kad trūksta savidisciplinos, pradeda erzinti "nedarbinga” aplinka, dėmesį blaško buitis, o ir pati patogiausia sofa nebeatrodo tokia patogi.

Grandininė reakcija: krinta darbo efektyvumas – prastėja darbo rezultatai – sunku pasiekti užsibrėžtus tikslus – didėja nepasitenkinimas.

Būtent šis nepasitenkinimas yra priežastis ieškoti naujų būdų, gerinančių nuotolinį darbą ir gyvenimo kokybę.

Nuotolinis darbas nėra tik modernių technologijų suteiktos galimybės bendrauti bei dalintis dokumentais su kolegomis. Nuotolinis darbas yra ir asmens savidisciplina bei nusiteikimas dirbti esant ne darbe.

Dalinamės patikrintais ir veiksmingais būdais kaip “prisijaukinti” nuotolinį darbą ir išlaikyti efektyvumą.

1. Kad ir kur dirbtumėte (namuose, sodyboje ar viešbutyje) – paskirkite toje erdvėje zoną, skirtą išskirtinai darbui. Valgomasis stalas ar poilsiui skirtas fotelis tam netiks. Turite susikurti sau mažą darbo oazę, į kurią užėję įsijungtų darbinis rėžimas. Nuostabu jeigu galite darbui skirti atskirą kambarį, tačiau jei tokių galimybių nėra – raskite nuošalesnę vietą, kurioje galėtumėte įsitaisyti patogiai, turėtumėte galimybę pasidėti kompiuterį bei svarbius dokumentus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad netoliese būtų maitinimo lizdas, nes kompiuterį ir telefoną ilgainiui teks pakrauti, tad viskas turi būti vienoje vietoje, kad susidurtumėte su kiek įmanoma mažiau nepatogumų.

2. Jeigu jūsų pasirinkta darbo oazė yra bendroje erdvėje, kurioje verda šeimyninis gyvenimas, būtinai naudokite ausines ir įsijunkite jums priimtiną foną, pvz.: foniniai garsai iš noises.online arba a soft murmur.

Jūsų mylima radijo stotis ar atlikėjo albumas gali pradėti blaškyti, nes kils noras išklausyti žinių pranešimo arba dainuoti kartu su mėgiamu atlikėju. Venkite to, nes išsiblaškyti namuose labai paprasta, o sugrįžti į darbo rėžimą – sudėtinga.

Tuo tarpu ausinės užtikrins, kad jūsų netrikdys pašaliniai namų garsai, o šalia esantys žmonės nesikreips į jus su susikoncentruoti trukdančiais klausimais.

3. Nusistatykite darbo pradžios ir pabaigos bei poilsio pertraukėlių laiką ir kaip įmanoma atsakingiau vadovaukitės tuo, pvz.: 1 val. dirbu, 5 min. ilsiuosi ar pan. Būtinai įtraukite ir ilgesnę pertrauką, skirtą pietums ar trumpam pasivaikščiojimui gryname ore, tačiau numatykite aiškią ilgosios pertraukos trukmę. Kad ir kokį darbo - poilsio rėžimą susikursite, būtinai informuokite apie jį namiškius, kad visi esantys šalia jūsų žinotų, kuriuo metu geriau jūsų netrukdyti.

4. Neikite dirbti iš karto atsikėlę iš lovos - darbas su pižama ar chalatu neleis jums įsijausti į darbinį rėžimą. Neįtikėtinai disciplinuoja tokia smulkmena kaip tinkama apranga: apsirenkite taip, lyg eitumėte į biurą ar bent panašiai. Tai naudinga ne tik dėl savidisciplinos, bet ir dėl jūsų atvaizdo vaizdo skambučių metu, kurių neabejotinai turėsite dirbdami nuotoliu.

5. Prieš pradėdami darbo dieną atlikite mankštą, išeikite trumpam į lauką ar suraskite kitą jums tinkamą “perėjimą” iš namų rėžimo į darbo rėžimą. Kasdien eidami į ofisą jūs pasirengiate tinkamai – apsirengiate, išeinate iš namų, automobiliu, pėsčiomis ar viešuoju transportu pasiekiate savo darbo vietą ir tik tada pradedate dirbti. Tam tikro "perėjimo" reikia ir dirbant iš namų - tai labai svarbu, nes smegenys turi persiorientuoti. Būtų labai naudinga, jeigu tokį patį “perėjimą” padarytumėte ir pasibaigus darbo laikui, Taip mintys susigulės ir galėsite netrukdomi įsilieti į gyvenimą po darbo.

6. Išsikelkite ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus ir stebėkite, kaip jums sekasi jų siekti. Laiko planavimas yra atskira plati tema, kuri yra neatsiejama nuo nuotolinio darbo. Yra sukurta nuostabių metodikų: Bullet Journal (bulletjournal.com), Mildos Sabienės Laiko planavimo ir asmeninio tobulėjimo metodika (planuokis.com) ir kitos.

Galite susikurti ir savo laiko planavimo bei tikslų siekimo modelį, pvz.: numatykite artimiausios savaitės pagrindinius tikslus (kuriuos būtina pasiekti). Juos išskaidykite į mažesnius tikslus, kurie užpildytų kiekvieną darbo dieną – taip kiekviena diena turės būtinąsias užduotis. Taip pat numatykite papildančius tikslus, kuriuos pasiekti norėtumėte, bet reikalui esant, galėtumėte juos perstumti į kitą dieną, ar kitą savaitę. Rekomenduotina turėti ir kelis komplimentinius tikslus, kurių pasiekimas suteiks papildomo džiaugsmo. Mėgstantiems griežtesnę sistemą siūlome „Pomodoro“ techniką, kurą rekomenduoja Aurimas Mikalauskas – pasidomėkite ja. Neabejojame, kad egzistuoja ir daugiau puikių metodikų – atraskite savąją.

7. Keldamiesi darbo tikslus būtinai išsikelkite ir tikslus buičiai! Gal tai skamba keistai, tačiau turite žinoti ne tik kada nustojate dirbti ir “grįžtate namo” bet ir vardan ko tai darote. Fiziškai visą laiką prabuvę namuose jūs rizikuojate visuomet likti “darbe”. O tai greičiausias kelias į perdegimą ir pervargimą. Išsikelkite labai aiškius tikslus, pvz.: po darbo sutvarkyti garažą, 18:00 val. išeiti pasivaikščioti su vaikais į parką ir pan. Tokiu atveju artėjant darbo pabaigai palengva pereisite prie buities tikslų siekimo ir darbo tikslus atidėsite rytojui.

Išnaudokite visas aplinkybes naujų įpročių ugdymui bei asmeniniam augimui. Šie nauji įpročiai padės jums ne tik disciplinuoti save nuotoliniam darbui bet ir pagerinti gyvenimo kokybę atrandant balansą tarp darbo ir namų.

Sėkmės!