• Audronė Baronienė

SOCIALINIS VERSLAS KAIP BENDRYSTĖS EKONOMIKOS VAISIUS



SOCIALINEI ATSKIRČIAI MAŽINTI – BENDRYSTĖS EKONOMIKA


Prieš 20 metų prisijungusi prie katalikiško Fokoliarų judėjimo (judėjimo vadovė Chiara Lubich) sužinojau apie bendrystės ekonomiką (it. Ekonomika di comunione) kuri mane sužavėjo ir iš karto kilo noras šią ekonomikos formą pritaikyti Lietuvoje. Bendraminčių rate, kartu su teisininkais, finansininkais bei verslininkais, svarstėme kaip būtų įmanoma Lietuvoje pritaikyti šį verslo modelį, kokias mokestines lengvatas būtų galima inicijuoti, kaip skatinti žmones ir verslininkus atsigręžti į socialinėje atskirtyje esančius žmones.


Kai Lietuvoje buvo pradėta kalbėti apie socialinį verslą, pastebėjau bendrystės ekonomikai būdingų socialinio verslo modelio bruožų, kurie kitose šalyse sėkmingai įgyvendinami jau nuo 1961 m.


Originalų socialinės atskirties sumažinimo būdą pasiūlė katalikiško Fokoliarų judėjimo vadovė Ch. Lubich 1961 m. lankydamasi Brazilijoje, San Paulo mieste, kur dauguma gyventojų skurdo. Ši idėja kilo iš biblinio mokymo apie krikščioniškąją dalijimosi kultūrą, paminėtą Apaštalų darbuose. Bendrystę pirmųjų krikščionių bendruomenėse atskleidžia šios eilutės: „Visi tikintieji laikėsi drauge ir turėjo visa bendra. Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo“ (Apd 2, 44 –45); Pabrėžtina, kad turtų bendrumas tuomet buvo laisvas žmonių pasirinkimas.


Bendrystės ekonomikos pradininkai Fokoliarų iniciatyva pradėjo veiklą Brazilijoje XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Pagrindinis bendrystės ekonomikos įmonių ypatumas buvo kitoniškas pelno dalijimasis. Trečdalis pelno skiriama skurstantiesiems, kitas trečdalis – ugdyti darbuotojus, mokyti naujos mąstysenos, o likęs trečdalis – investicijoms, ekonominei veiklai vystyti. Bendrystės ekonomikos įmonės palaipsniui plito visame pasaulyje, taip pat ir Europoje. Dabar pasaulyje jų skaičius artėja prie 1 tūkst. Bendrystės ekonomikos įmonės veikia toje pačioje aplinkoje kaip ir įprastos įmonės. Jos privalo išsilaikyti konkurencijos sąlygomis bei gauti pakankamai pelno, kad galėtų įgyvendinti savo kilnius tikslus.


PELNINGAS SOCIALINIS ATSAKINGUMAS


Bendrystės ekonomikos verslininkai yra ne tik „gerieji samariečiai“, bet ir verslininkai kuriems rūpi pelnas. Svarbu pažymėti tris bendrystės ekonomikos bruožus:


1. Pinigai. Labai svarbu, kad bendrystės ekonomikos centre būtų pelno siekimas. Pinigai esą yra svarbūs, nes nuo jų priklauso apsirūpinimas maistu, ugdymas ir vaikų ateitis. Pinigai ir pelnas nėra pagrindinis tikslas, jie suvokiami kaip priemonė. Geriausias būdas išvengti pinigų pavertimo vieninteliu tikslu yra pasidalinti jais su kitais, ypač su socialiai jautresne grupe, bei sudaryti jaunimui galimybę studijuoti ir dirbti.

2. Skurdo mažinimas - tai pagrindinė bendrystės ekonomikos tema. Šiandien yra daug viešų ir privačių iniciatyvų kovai su skurdu, tačiau vien paramos teikimas nėra problemos sprendimas. Vadovaujamasi principu „ne duoną reikia duoti alkstančiam, o suteikti galimybes išsikepti duoną pačiam“.

3. Bendrystės ekonomikos tikslas yra ne tik gydyti ekonomikos aukas, bet sukurti funkcionuojančią ir tvarią sistemą, kurioje tokių aukų skaičius palengva mažėtų , o galiausiai – išnyktų.


Norint, kad Lietuvoje socialinis verslas taptų patrauklus verslininkams, reikia keisti ekonominės bei socialinės sistemos taisykles. Sukurti socialinio verslo taisykles, kurios skatintų verslininkus rinktis šią verslo kryptį.


Imituoti gailestingąjį Evangelijos samarietį nepakanka. Verslininkas, kuris yra geras samarietis, atlieka pusę savo pareigos: rūpinasi dabarties ekonomikos aukomis, bet nesumažina rytdienos pasekmių. Socialiai atsakingas verslininkas turi būti motyvuojamas daryti viską, kad net tie, kurie gyvenime jaučiasi labiausiai pažeidžiami, galėtų tikėtis darbo ir padorių pajamų, vietoje pasitenkinimo pašalpomis.



SOCIALINIS VERSLAS – ATEITIES VERSLAS


Pasaulinė istorija parodo, kad bendrystė ir verslas gali egzistuoti bei vystytis kartu. Ši patirtis, apsiribojanti nedidele įmonių dalimi, yra labai maža, palyginti su didžiuliu viso pasaulio kapitalu. Tačiau dvasinės ir gyvenimo tvarkos pokyčiai nesusiję su daugybe.


Tik apie 2000 m. mūsų valstybę pakreipus į Europos Sąjungą, o 2004 m. ir įstojus į šią organizaciją, atsirado prielaidos kalbėti apie socialinę rinkos ekonomiką Lietuvoje. Vykdant ES programas ir augant politikų supratingumui, padidėjo dėmesys šiam sektoriui. Taigi sąlygų sudarymas gyventojams ir organizacijoms veikti bendruomenės labui yra socialinės rinkos ekonomikos pamatas. Stiprėjant pilietiškumui ir aktyviau dalyvaujant gyventojams, galima pasiekti puikių rezultatų – kyla gyvenimo gerovė, auga BVP, mažėja blogų reiškinių ir aktyvėja gerosios iniciatyvos.


Lietuvoje nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo buvo labai sunkios ir nepalankios sąlygos vystytis socialinei rinkos ekonomikai, tačiau paskutiniu metu socialiniam verslui skatinti Europos Sąjunga skiria lėšų, o gyventojai vis aktyviau įsitraukia į socialiai atsakingas veiklas.


Lietuvoje socialinis verslas žengia pirmuosius žingsnius, tačiau didinant sklaidą apie šią verslo formą, viešinant socialinių verslų patirtis ir sėkmės istorijas galime tikėti, kad socialinis verslas kaip bendrystės ekonomikos atmaina taps mums priimtinas ir savas.


Norėdami užsiregistruoti konsultacijai, užpildykite rezervacijos formą ir pasirinkite Jums tinkamiausią konsultacijos laiką: www.advisum.lt/rezervacija


Audronė Baronienė

Projektų rengimo ekspertė

audrone@advisum.lt

+370 682 63779

60 views0 comments

Recent Posts

See All

Turite klausimų? Registruokitės konsultacijai su mūsų specialistais

Pasirinkite jums patogų laiką ir gaukite greitą bei profesionalią pagalbą telefonu jums rūpimais klausimais. 

SUŽINOKITE DAUGIAU

KONTAKTAI

+370 672 72878

I. Kanto g. 25 - 401 (4 aukštas), Kaunas

BENDRAUKIME

©2020 by AD VISUM